- apstačiuoti
- apstačiúoti tr. Vrn užsilipus vaikščiojant apmindžioti, apipurvinti (suolą): Vaikai apstačiãvo vėl suolus Lš. \ stačiuoti; apstačiuoti; nustačiuoti; pastačiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
nustačiuoti — tr. užsilipus vaikščiojant numindžioti, supurvinti (suolą): Nustačiavaĩ visą suolą man! Lp. stačiuoti; apstačiuoti; nustačiuoti; pastačiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pastačiuoti — intr. pabūti stačiam, pastoviniuoti, pastovinėti: Vyrai pastačiavo troboj, pažindo suktines, dantis parakinėjo ir išsišlaistė po guolius J.Balt. Kad nori vaikas pastačiuot, tai, būdavo, an padlago palieki ir duris uždarai Skp. stačiuoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
stačiuoti — stačiuoti, iuoja, iãvo intr. 1. būti stačiam, stovėti, stovinėti: Sėskit, sveteliai, kogi stačiuojat? J.Jabl(Kp). Jie stačiuoja netoli nuo urvo angos Vr. Daugumas nė kailinių nenusivelka, tik stačiuoja, dirsčioja pro langus į lauką V.Bub. Tu… … Dictionary of the Lithuanian Language